pakelaitė

pakeláitė sf. (1), pakelaĩtė (2) megzta ar austa siaura juostelė prisirišti autams; plg. 2 pakelė 2: Ar neturi pakelaĩčių, kad apivarom susirišai autus?! Gs. Atsirišo pakelaĩtė, ir nusmuko autai Gs. Kviesliaujant vienos merginos duoda porą pakelaĩčių, kitos juostą Gs.